Danijos ir Grenlandijos mokiniai ir mokytojai lankėsi Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje

2022 m. birželio 12–18 dienomis Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje lankėsi 20 mokinių ir 5 mokytojų grupė iš Danijos ir Grenlandijos mokyklų pagal įgyvendinamą Nordplus Junior programos projektą „Protėvių batais į ateitį“.

Projektu siekiama skatinti mokinius domėtis savo ir kitų tautų kultūriniu, istoriniu paveldu, ieškoti panašumų ir skirtumų tradicijose, papročiuose, supančioje aplinkoje, mokoma tolerancijos vienas kitam, skatinamas atsakomybės ir pasitikėjimo savimi jausmas. Grenlandijos delegacija atvyko iš labiausiai nutolusio apgyvendinto miesto pasaulyje Tasiilaq, kurį dėl geografinių ypatumų pasiekti galima tik sraigtasparniu arba laivu, o žiemą dėl užšąlančių vandenų net ir pastarieji neplaukia. Mokiniams trūksta socialinių ryšių, virtualus ryšys dėl interneto paslaugų kainų ne visada prieinamas, tad jų bendruomenė jaučiasi labai izoliuota nuo išorinio pasaulio. Danams ir lietuviams ypatingai smalsu buvo sužinoti, kaip puoselėjamas bendruomeniškumas, kultūrinis paveldas eskimų bendruomenėje.

Suplanavome veiklas ir edukacinius užsiėmimus, skatinančius mokinius stebėti, analizuoti, daryti išvadas, keistis idėjomis ir veiklos strategijomis. Atvykę vaikai buvo apsistoję lietuvaičių šeimose ir turėjo puikią galimybę stebėti socialinius ryšius tarp artimiausių šeimos narių bei patys pasijusti kitos šeimos nariais. Priėmimo savaitės veiklas pradėjome apsilankydami Šilutės savivaldybėje. Vėliau pasiūlėme susipažinimą su Šilutės miesto istorija, nutapyta ant „Šilutės baldų“ sienos, H. Šojaus dvaru, senąja turgaus aikšte. Gamta žavėjomės nuo Drevernos apžvalgos bokšto, Aukštumalos aukštapelkėje, Ventės ornitologijos stotyje, lankėme Kintų aukštąją tują. Etnokultūrinę pažintį su Lietuva tęsėme lietuvių liaudies dainomis ir šokiais pasitikimo mokykloje metu.

Per savaitę surengėme daug edukacinių užsiėmimų. Supažindinome mokinius su bitininko amatu. Vaikai namo šeimoms parveš pačių pagamintas, dar medumi kvepiančias vaško žvakeles. Įspūdžius saldinome laižydami bitininkų A. ir V. Mockų medų. Žuvininkystės praktinio mokymo centre Žemaičių Naumiestyje projekto dalyviai varžėsi kaip komandos ir atliko įvairias užduotis: atsakinėjo į klausimus, šėrė žuvis, perkeldami žuvis iš vienos talpos į kitą. Geriausiųjų laukė juokingas prizas – eršketo bučinys. Klaipėdos pilyje vaikai žaidė viduramžių žaidimus, kūrybiškumą demonstravo dekoruodami lino maišelius linoleumo raižiniais. SBA koncerne „Šilutės baldai“ susipažino su technologijomis ir gamyba tokių baldų kaip stalai, komodos, spintos ir spintelės. Šilutės gaisrininkai edukacijos metu ne tik papasakojo apie savo darbo subtilybes, bet ir leido pasimatuoti savo aprangą, pajusti ugnies gesinimo, gelbėjimo įrangos svorį, pasėdėti amfibijos vairuotojo krėsle.

Vakarai lietuvių šeimose taip pat buvo kupini veiklos, emocijų, juoko, naujos patirties ir pirmų kartų nusiskinant šiltnamyje agurką, susipažįstant su pomidorais ant šakelių ir galų gale sužinant, iš ko gaminamas pomidorų padažas. Dauguma mokinių pirmą kartą gyvenime nusiskynė rabarbaro lapą ir išsikepė pyragą su juo, smaližiavo uogas didžiuliame braškyne, stebėjo šliaužiančią sraigę ar ropojančią skruzdę. Grenlandų mokiniams tai nematyti dalykai – jie juk gyvena uolėtose vandenyno pakrantėse, kur neauga nei medžiai, nei krūmai. Lietuviams ši pažintis tai pat sukėlė emocijų – jie stebėjo džiūgaujančius svečių veidus ir mokėsi drauge įžvelgti gamtos grožį, regis, tokiuose mums įprastuose dalykuose. Plaukiota vandens dviračiais, važinėta kartingais, maudytasi vandens kubile, žaisti stalo žaidimai, krepšinis, valgyta kepta mėsytė ir zefyrai ant laužo. Ir ilgi, ilgi pokalbiai iki išnaktų…

Ašaros išsiskiriant kalbėjo pačios už save – projektas pavyko. Esame tikri, kad mūsų svečiai mielai norės sugrįžti paviešėti mūsų nuostabių žmonių ir vaizdų krašte.

Projekto narių viešnagė Grenlandijoje

Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla vykdo tarptautinį Nordplus Junior projektą „Protėvių batais į ateitį“. Tai projektas, kuris jungia trijų šalių – Lietuvos, Danijos ir Grenlandijos – jį laimėjusias mokyklas, mokytojus, mokinius.

2022 m. gegužės 20–26 dienomis mūsų mokyklos keturi 7–8 klasės mokiniai, lydimi dviejų mokytojų – Jovitos Ranauskienės ir Rasos Naujokienės lankėsi Grenlandijos, Tasiilaq mokykloje. Tasilakas (Tasiilaq), dar žinomas kaip Amasalikas – miestas Sumersuko savivaldybėje, Amasaliko saloje, rytinėje Grenlandijoje. Mieste gyvena 1848 gyventojų. Tasilakas įkurtas 1894 m., 2020 metais čia gyveno 1985 žmonės. Tasiilaq lietuviai pasiekė su keturiais lėktuvais: Palanga–Kopenhaga–Reikjavikas–Kulusuk–Tasilaq. Kelionė ilga ir varginanti, tačiau matydami vis besikeičiantį kraštovaizdį ir pagaliau – baltas kalnų viršūnes, apsidžiaugėme.

Mokiniai kartu su mokytojomis gyveno mokyklai priklausančiame „geltoname namelyje“. Dalyvavo mokyklos bendruomenės gyvenime, bendravo ir bendradarbiavo, atlikdami įvairias edukacines užduotis. O likusi komandos dalis Šilutėje prie mokymosi veiklų kiekvieną dieną jungėsi nuotoliniu būdu.

Nepasisekė tik projekto partneriams danams, kurie skrido per Grenlandijos sostinę Nuką. Ten juos užklupo audra ir neturėjo galimybės laiku atskristi iš rytinės Grenlandijos pusės į vakarinėje esantį Tasiilaq. Tad projektas buvo vykdomas tik su Grenlandijos mokiniais ir mokytoju Casper Meinske.

Tasiilako mokykla didelė. Muzika joje skamba dažnai: beveik visi moka groti gitaromis. Turėdami nors mažiausią pertraukėlę, griebia į rankas gitarą ir tada jau skamba nuostabi muzika. Vakarais sportuoja nuo mažo iki seno, daug vaikšto, juda keliais ir takeliais, kurie kalnuoti bei vingiuoti.

Tik atvykus, oras pradėjo keistis. Kalnų viršūnės užsidėjo rūko šydus. Todėl veiklos buvo koreguojamos atsižvelgiant į orus. Teko lipti į snieguotus kalnus. Tai buvo iššūkis ne tik mokytojoms, bet ir mokiniams. Mokėmės apsiginti nuo baltųjų meškų – šaudėme į taikinius su tikru mažo kalibro šautuvu. Žvelgiant nuo kalnų, vaizdas atrodė žiemiškai, tačiau grįžome nuo saulės įdegusiais skruostais. Grįžtant pamatėme vietinę šunų veislę: arktinis šuo – taip vadina juos vietiniai. Šunys ten atstoja transportą, todėl yra grūdinami – šeriami tik porą kartų per savaitę. Laisvai bėgiojančių nematėme nei vieno (išskyrus jauniklius).

Kaip mes gyvensime be interneto?, – guodėsi mūsų mokiniai sužinoję, kad „geltonajame namelyje“, kur gyvenome, nebus interneto (jis tik mokykloje). Tačiau įvairios veiklos ir ypatinga gamta leido tai užmiršti.

Mokiniai turėjo ir kulinarinės patirties. Kartu su mokytoju Casper gamino mielinę tešlą ir kepėsi picas.

Užburiantis vaizdas keitėsi ne tik dienomis, bet ir valandomis. Kaskart pažiūrėjus pro langą, matai vis kitokį vaizdą: tai ledo lytis vis kitokios formos atplaukia (spėlioji, į ką ji panaši), tai šešėlis krinta kitu kampu, tai vėl baltauodegis paukštelis praskrido… Ir vis kitaip.

Čia gyvenimas lyg sustojo. Nėra kur nubėgti. Vienoje pusėje kalnai, kitoje – vanduo. Todėl ir projekto veiklos vyko ramiai, pasitariant ir neskubant.

Vieną ūkanotą dieną mokytojas Casper nusivedė į vietines meistrų dirbtuvėles, kur mokiniai gamino iš šiaurinio elnio ragų talismanus Thuleman. Jie atbaido piktąsias dvasias. Mergaitėms taip patiko, kad kitą dieną vietoj žvejybos ,vėl nubėgo į kūrybines dirbtuves. O kalbant apie žvejybą, tai ant valo užkabinta „musytė“ ir traukinėjimo būdu viliojama žuvis… Kokia? Nežinome, nes nepagavome.

Labai buvo įdomu mums sužinoti, kaip gauna geriamą vandenį, kur keliauja nuotekos, šiukšlės. Ir čia jau yra šiek tiek liūdna padėtis. Plastiko mėtėsi visur. Ne tik gatvėse, bet matėme ir vandenyje. Nors nutirpus sniegui organizuojamos šiukšlių rinkimo akcijos. Tačiau tos, kurios jau pateko į vandenyną – jų nebesurinksi.

NordPlus Junior projekto „Protėvių batais į ateitį“ vienas iš tikslų – kurti mokinių iš skirtingų šalių ryšius. Mūsų mokiniai susipažino ir su grenlandiečiais, jų kultūra, tautiniais rūbais, kalba. Sunku buvo Grenlandijos vaikus ir žmones prakalbinti, kadangi anglų kalba jiems antroji užsienio kalba. Ne visi kalba ir daniškai.

Artėjant išvykimo dienai buvome neramūs, nes rūkas ore neišsisklaidė, pradėjo snigti dideliais kąsniais. Nuėjus miegoti kartu su baltosiomis naktimis, nežinojome – išskrisim ar liksim dar savaitei. Tačiau rytas buvo saulėtas ir giedras. Išvykome palydėti naujų draugų, kuriuos pasitiksime už poros savaičių Lietuvoje.

P.S. Nuvykus į Kusuluk oro uostą turėjome persėsti į lėktuvą, skrendantį į Islandiją. Ilgai nelaukus, nusileido lėktuvas iš Nuko kartu su Danijos partneriais. Šiltas pasikalbėjimas truko nepilnai valandą: mes į Lietuvos pusę, o danai – į Tasiilaq.

Projekto narių viešnagė Danijoje

Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla vykdo tarptautinį Nordplus Junior projektą „Protėvių batais į ateitį“. Tai projektas, kuris jungia trijų šalių – Lietuvos, Danijos ir Grenlandijos – jį laimėjusias mokyklas, mokytojus, mokinius.
2021 m. lapkričio 11–17 dienomis mūsų mokyklos penkiolika 6–8 klasės mokinių, lydimi trijų mokytojų – projekto koordinatorių Ritos Barkauskienės, Aidos Skarbalienės bei mokytojos Dalios Šulcienės, lankėsi Danijoje, Odensės regiono Haastrup privačioje mokykloje. Mokiniai gyveno danų šeimose, aktyviai dalyvavo mokyklos bendruomenės gyvenime, bendravo ir bendradarbiavo, atlikdami įvairias edukacines užduotis. Ši išvyka pasižymi tuo, kad labai natūraliai buvo parodytas danų gyvenimo būdas, prioritetai, vertybinės kryptys.
Haastrup mokykla labai maža, joje mokosi 70 mokinių, tačiau mokyklos koncepcijos kryptys labai aiškios: MUZIKA, GAMTA IR JUDĖJIMAS.
Muzikuojama, dainuojama kiekvieną dieną. Prieš pamokas vykstanti asamblėja pradedama dainomis, akomponuoja ir muzikos mokytojas, ir svečių proga vėl į mokyklą pakviestas senjoras – buvęs kolega, kuris labai šiltai sutinkamas mokyklos bendruomenės. Kaip ir mūsų mokyklos direktorius Audrius Astasevičius, gitara groja ir dainuoja mokyklos direktorius. Labai turtinga muzikavimo klasė: daug instrumentų, priemonių, programų. Dainuoja visi kartu: darželinukai, pradinukai, vyresni mokiniai, mokytojai ir mokyklos darbuotojai. Beje, daug dirbančių mokykloje – vyrai.
Kitos mokyklos kryptys – gamta ir judėjimas, jos labai susijusios ir stipriai išreikštos, ugdant gilaus bendruomeniškumo ryšius. Kiekviena diena pradedama tradiciniu visos mokyklos bendruomenės narių rytiniu pasivaikščiojimu po miestelį. Jo metu kalbamasi, kaip praėjo vakarykštė diena, kaip mokiniai jaučiasi, ko tikisi iš naujos dienos. Tai vyksta labai natūraliai, einant pamojuojama ir pro langą žiūrinčiai močiutei, pakalbinami praeiviai. Buvo smagu pamatyti lietuvišką pavardę ant pašto dėžutės.
Danijos gamta labai panaši į Lietuvos kraštovaizdį, o štai pažintiniai ar pasivaikščiojimo takai ne tokie patogūs kaip mūsų šalyje. Visiems projekto dalyviams teko įveikti ne vieną iššūkį. Puiki patirtis – naktinis žygis miško keliukais, pasišviečiant tik fosforine apyranke. Paprašyta išjungti mobiliuosius telefonus dėl kelių priežasčių. Reikia klausytis naktinio miško garsų, o ne rūpintis, kad keliautum sausesniu takeliu. Ir visai nesvarbu, kad kojos klimpsta į purvyną, sušlampama, nes svarbiausia – emocijos, pasitikėjimas bendražygiais, o kad būtų dar įspūdingiau – sustojus pakelėje ar vienintelio žibinto nušviestoj aikštelėj pasakojamos siaubo istorijos apie elfus, kuriuos gali sutikti čia pat, pamiškės rūke. Nevengiama gąsdinimo, kurį dar sustiprina monotoniškai mušamas būgno garsas ir labai išraiškingas pasakojimas. Kitas išbandymas – kelionė mišku dieną 7 kilometrus, kuriuos įveikus laukė pramogos baseine. Sekmadienį dauguma danų užplūsta miško takelius dviračiais ar pėsčiomis ir mėgaujasi, gamta, galimybe pajudėti. Atrodo, kad pasakymas „blogas oras“ jiems neegzistuoja. Mokiniai pertraukas leidžia mokyklos kiemelyje, be perstojo žaisdami sportinius žaidimus. Nepaisydami rudeninės rasos ir dulksnos, nebijodami erkių, danai visus svečius įtraukė į žaidimą „kariuomenėmis“. Rytais į mokyklas dažnas važiuoja dviračiais, kai kuriuos tėvai atveža dviračių lopšiuose ar net arkliais. Mums, lietuviams, buvo įdomu nuplaukti į salą, kurios krantus skalauja ta pati Baltijos jūra, tik iš kitos pusės.
Kultūrinės programos įdomiausias objektas buvo Odensės miestas, jo katedra, skulptūros ir visus nustebinęs labai modernus H. K. Anderseno muziejus. Žymusis pasaulio pasakininkas gimė mažame namelyje, neturtingo batsiuvio šeimoje, o pasiekė, kad būtų kviečiamas į karalių rūmus pasakoti savo sukurtas istorijas ar skelbti jas sausakimšose miestų aikštėse.
Gyvenant savaitę Haastrup mokyklos ritmu, stebint ir dalyvaujant veiklose, iš detalių dėliojosi ryški mokyklos bendruomenės gyvenimo mozaika. Mokykloje visi yra vienodai svarbūs: ir vaikai su specialiais poreikiais, ir dėvintys išskirtinius drabužius, ir tie, kurie dar nepasirengę dirbti pamokose, ir visi darbuotojai, ir visi tėvai. Prasidedant kokiam renginiui, kai reikia nutildyti šurmulį, pakyla viena ranka. Kas pastebi – pakelia ir tas žmogus. Taip trečias, ketvirtas ir įsivyrauja tyla. Jei yra vaikų, kurie negali nurimti, tiesiog jis pasodinamas ant kelių ar apkabinamas, pasikalbama akimis ar paglostomas. Anot vieno mokytojo, gal svečiams atrodo, kad mokyklos tvarka chaotiška, bet čia visi žino, už ką yra atsakingi. Tuo teko įsitikinti ir tuomet, kai visi vaikai ir mokytojai ruošė vaišes ar tvarkė salę. Skambutis suskamba, kai reikia kažką atlikti. Viskas vyksta greitai ir be ginčų. Skambučiais nustatomas pamokos ar pertraukos laikas, bet jis nėra suskirstytas griežtai: pertraukos gali užtrukti, pavyzdžiui, kai iškrenta pirmas sniegas arba kai mokytojai, mokiniai dar tam nepasirengę. Pamokos gali būti trumpinamos ar ilginamos, kai pristatomi tėvams projektai. Nerašomi pažymiai, nėra egzaminų, tačiau visas ugdymas pagrįstas STEAM koncepcija. Teko stebėti muzikos pamokos fragmentą, kai pagal programėlę mokiniai kuria muziką. Tai daro mėgaudamiesi, neskubėdami, nes tam turi apie du mėnesius laiko. Kita pamoka, kurią stebėjome, apie regos pojūtį. Tai buvo vidinės integracijos pavyzdys, kai siejami filosofiniai, fiziologiniai, literatūriniai, psichologiniai aspektai. Labai paisoma, kaip jaučiasi mokinys, ieškoma balanso tarp pareigos, veiklos ir geros savijautos.
NordPlus Junior projekto „Protėvių batais į ateitį“ vienas iš tikslų – kurti mokinių iš skirtingų šalių ryšius. Mūsų mokiniai susipažino ir su grenlandiečiais, ypač susidraugavo su danais, jų šeimomis, nes kartu praleido daug laiko, dalyvavo kartu veiklose, kurios padėjo ne tik pažinti Haastrup mokyklą, bet ir pajusti ypatingą bendruomenės narių susitelkimą. Tą savaitę ir mes tapome tos bendruomenės dalimi. Danai kartu kėlėsi 4 valandą ryto, kad mus išlydėtų. Ir kai reikėjo atsisveikinti, labai ilgai vieni kitiems ašarodami mojavo pro stoties langus. Širdys sušyla, nors NORD reiškia šiaurę, o draugystė yra universali vertybė.

Virtualus projekto partnerių (mokytojų) susitikimas

Covid-19 pandemijai sukausčius pasaulį projekto partneriai turime prisitaikyti prie pasikeitusių veiklų organizavimo ir jo vykdymo sąlygų. Sekdami paraiškoje numatytu planu, jau šį balandį turėjome su mokiniais vykti į Grenlandiją pirmajam susitikimui. Deja, planus teks trumpam atidėti vėlesniam laikui. Ieškodami išeičių, mes, projekto vadovai, 2021 m. sausio 20 d. susitikome virtualiai „Google Meet“ internetinėje platformoje. Danai ir mes, lietuviai, šiuo metu mokinius mokome nuotoliniu būdu, tad ir neformalaus ugdymo veiklas organizuojame internetinėje erdvėje. Tuo tarpu grenlandai jaučiasi saugūs, neturėdami nė vieno viruso atvejo savo miestelyje. Tik va – jų mokykla laikinai uždaryta dėl ypatingai stiprios pūgos. Nepaisant visų iššūkių, projekto darbai nesustojo. Mokiniai jau sukūrė projekto logotipą, prisistatė „Padlet“ platformoje, pasidalijo faktais apie savo šalies žymius žmones ir istorinius faktus. Šiuo metu mokiniai ruošia foto pristatymus apie tradicinius valgius. Grenlandijoje interneto ryšys ne toks greitas ir prieinamas visiems, kaip Lietuvoje ar Danijoje, tad šios tolimos šalies mokiniams sudėtinga bet kada panorėjus prisijungti prie mūsų projektui naudojamos „Twinspace“ platformos. Nutarėme, kad šių vaikų darbų lauksime elektroniniu paštu ar paštu ir į bendrą elektroninę erdvę patalpinsime mes, lietuviai. Taip pat pasidžiaugėme, kad visų šalių vaikai noriai rašo vieni kitiems elektroninius laiškus. Tai tik ženklas, kad jie nekantriai laukia gyvų susitikimų.
Virtualaus pokalbio metu aptarėme galimybes visus numatytus mobilius susitikimus atidėti ateičiai, kai tik virusas atleis savo gniaužtus ir keliauti visiems bus saugu.

Aida Skarbalienė ir Rita Barkauskienė
Projekto vadovės

Šis projektas finansuojamas remiant „NordPlus“ programos lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.