Projekto tikslas: didinti bendrojo ugdymo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą, modernizuojant gamtos ir technologinių mokslų bei nuotolinio mokymo(si) aplinką
Projekto uždavinys: modernizuoti gamtos ir technologinių mokslų mokymo(si) aplinką
Projekto partneriai: visos šalies savivaldybės, valstybinės bendrojo ugdymo mokyklos, švietimo pagalbos įstaigos, kolegijos ir universitetai
Projektui įgyvendinti skirta: 24 065 118,47 eurų. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų
Projekto vykdymo laikotarpis: 2017 m. kovas – 2022 m. gruodis
Projekto kodas: 09.1.3-CPVA-V-704-02-0001

Įgyvendinant projektą įvykdytos šios veiklos:

Vykdomos veiklos:

  • Kuriami regioniniai gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo STEAM atviros prieigos centrai

Projekto nauda

Projekto metu mokyklos aprūpintos gamtos pažinimo, chemijos ir fizikos mokymo priemonėmis, elektroninėmis mokymo priemonėmis, laboratoriniais indais, kompiuterine technika ir kt. Atnaujinus 1–8 klasių mokinių tiriamosios ir praktinės veiklos aplinką, praturtinus mokymo(si) procesą gerėja mokinių ugdymo kokybė ir jų pasiekimai. Projekto lėšomis parengtos metodikos padeda tikslingiau naudoti mokymo priemones ir įrangą atliekant įvairius eksperimentus, tyrimus, bandymus, laboratorinius darbus. Jie skatina mokinių susidomėjimą gamtos ir technologiniais mokslais, tikimasi, kad ateityje tai didins ir šių mokslų potencialą bei būsimų technologijų ir gamtos mokslų specialistų skaičių. Įgyvendinant projektą septyniuose šalies regionuose įkurti STEAM atviros prieigos centrai, atveriantys modernias galimybes mokytis gamtos ir technologinių mokslų, inžinerijos ar matematikos.

Projekto nuorodos

Projektą įgyvendina

Nacionalinė švietimo agentūra

Pradinis ugdymas

Gamtos ir technologinių mokslų priemonės taikomos ne tik pasaulio pažinimo pamokose. Jas naudojame ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, praktinių studijų dienų, mokyklos vaikų vasaros poilsio stovyklos metu.

Priemones taiko visos 1-4 klasių pradinio ugdymo mokytojos.

Pamokos tema. Vandens būsenos, lašelio kelionė.

Pamokos uždavinys (-iai): Atpažinti, palyginti ir skirti vandens būsenas, sužinoti vandens apytakos ratą.

Naudojamos priemonės: elektrinė viryklė, puodas, ledukai, vanduo, indeliai.

Nuotrauka be prierašo.

Pamokos tema. Vandens temperatūros matavimas.

Pamokos uždavinys (-iai): Pakartoję turimas žinias apie termometrą ir jo panaudojimą, grupėse atliks 2 bandymus vandens temperatūrai išmatuoti, suvoks, kaip gautas žinias panaudoti gyvenime.

Priemonės: termometro maketai, įvairių termometrų pavyzdžiai, stikliniai indeliai, lėkštutės, puodeliai, padėklai, virduliai, vilna, bandymų rezultatų fiksavimo lapai.

Nuotrauka be prierašo.
Nuotrauka be prierašo.

Pamokos tema. Gyvūnai artimoje aplinkoje.

Pamokos uždavinys (-iai): Stebėdami aplinką suvoks ir paaiškins gyvų organizmų prisitaikymo prie aplinkos reikšmę.

Priemonės: lupos, gamtos tyrinėjimo rinkinys, stebėjimų rezultatų fiksavimo lapai.

Nuotrauka be prierašo.
Nuotrauka be prierašo.

Pamokos tema. Vandens savybės

Pamokos uždavinys (-iai): Nustatyti vandens savybes.

Reikalingos priemonės: mėgintuvėlių komplektas, stovelis, žemų stiklinių rinkinys, pienas, aliejus, nafta, vanduo, cukrus, miltai, krakmolas, druska, soda, plunksnos, ledo kubeliai, siūlas.

Nuotrauka be prierašo.

Mokymo priemonių panaudojimas gamtos mokslų pamokose 5-10 klasėse

Nuotrauka be prierašo.
Nuotrauka be prierašo.
Nuotrauka be prierašo.

Augalo ir gyvūno ląstelių palyginimas.

Augalų žiedadulkių tyrimas.

Tyrimas

  1. Mokiniams išdalijamos Petri lėkštelės su įvairių augalų žiedais ir žiedynais (bent po tris skirtingų augalų žiedus kiekvienam mokiniui). Žiedai apžiūrimi lupa. Surandamos piestelės ir kuokeliai, apžiūrimos kuokelių dulkinės. Stebėjimo duomenys surašomi į 1 lentelę Mokinio veiklos lape.
  2. Gaminami tiriamų augalų žiedadulkių preparatai. Žiedadulkės adatėle paimamos iš dulkinių ir beriamos į vandens lašą ant objektinio stiklelio, uždengiamos dengiamuoju stikleliu ir stebimos pro mikroskopą. Matomas vaizdas užfiksuojamas – nufotografuojama arba nupiešiamas biologinis piešinys.
  3. Įvairiuose šaltiniuose surandama ir apibendrinama informacija apie augalų žiedadulkių sandarą, jų platintojus, žiedadulkių reikšmę augalams ir žmogui. Augalų žydėjimas, žiedadulkių sklaida aplinkoje susiejama su oro tarša ir visuomenės sveikatos problemomis.
Nuotrauka be prierašo.
Nuotrauka be prierašo.

Ląstelė – mažiausia organizmo dalelė.

Tyrimas

  1. Siūloma tirti bent dviejų skirtingų rūšių samanų lapus (žr. Priedą). Mokiniams išdalijamos Petri lėkštelės su samanų pavyzdžiais. Samanų lapai apžiūrimi pro lupą, apibūdinama jų forma ir spalva.
  2. Gaminami tiriamų samanų lapų preparatai. Pincetu atskiriamas lapas ir dedamas į vandens lašą ant objektinio stiklelio. Uždengiama dengiamuoju stikleliu. Vandens perteklius nuvalomas popierine servetėle.
  3. Preparatai stebimi pro mikroskopą. Matomi vaizdai nufotografuojami arba pavaizduojami biologiniu piešiniu. Pažymima ląstelės sienelė, citoplazma, chloroplastai.
  4. Matomos ląstelės dalys susiejamos su jų atliekamomis funkcijomis.
  5. Padaroma tyrimo išvada.
Nuotrauka be prierašo.
Nuotrauka be prierašo.

Nuolatinių magnetų tyrimas.

Tyrimo eiga

  1. Mokiniai patikrina, kaip veikia magnetai artinant juos vieną prie kito įvairiavardžiais poliais ir vienavardžiais poliais. Rezultatus aprašo Mokinio veiklos lape.
  2. Mokiniai stebi, kas vyksta su kompaso rodykle artinant magnetą prie kompaso. Rezultatus aprašo Mokinio veiklos lape.
  3. Naudodami magnetus ir plokšteles iš plokštelių rinkinio magnetizmui demonstruoti mokiniai patikrina, kurias medžiagas magnetas traukia, kurių – ne. Rezultatus aprašo Mokinio veiklos lape.
  4. Ant popieriaus lapo mokiniai paberia geležies drožlių. Lapą su geležies drožlėmis padeda ant magneto (magnetas po popieriaus lapu). Stebi, kas vyksta, rezultatus aprašo ir pavaizduoja brėžinyje Mokinio veiklos lape.
  5. Mokiniai keičia po popieriaus lapu esančio magneto padėtį. Stebi, kas pakito, tai aprašo ir pavaizduoja brėžinyje Mokinio veiklos lape.
  6. Mokiniai, naudodamiesi kompasu ir magnetais, nustato, kur yra į popierių suvyniotas magnetas, nustato ir pažymi jo polius: į geležį kompaso rodyklė nereaguoja, o magnetai ją traukia; į magnetą kompasas reaguoja, be to, skirtingai reaguoja į jo polius.
  7. Mokinio veiklos lape pažymi šiaurinį ir pietinį magneto polius, kuriuos nustato kompasu. Gautus rezultatus patikrina su nuolatiniu magnetu.
  8. Suformuluojama tyrimo išvada.
Nuotrauka be prierašo.
Nuotrauka be prierašo.