Augalo ir gyvūno ląstelių palyginimas.

Augalų žiedadulkių tyrimas.

Tyrimas

  1. Mokiniams išdalijamos Petri lėkštelės su įvairių augalų žiedais ir žiedynais (bent po tris skirtingų augalų žiedus kiekvienam mokiniui). Žiedai apžiūrimi lupa. Surandamos piestelės ir kuokeliai, apžiūrimos kuokelių dulkinės. Stebėjimo duomenys surašomi į 1 lentelę Mokinio veiklos lape.
  2. Gaminami tiriamų augalų žiedadulkių preparatai. Žiedadulkės adatėle paimamos iš dulkinių ir beriamos į vandens lašą ant objektinio stiklelio, uždengiamos dengiamuoju stikleliu ir stebimos pro mikroskopą. Matomas vaizdas užfiksuojamas – nufotografuojama arba nupiešiamas biologinis piešinys.
  3. Įvairiuose šaltiniuose surandama ir apibendrinama informacija apie augalų žiedadulkių sandarą, jų platintojus, žiedadulkių reikšmę augalams ir žmogui. Augalų žydėjimas, žiedadulkių sklaida aplinkoje susiejama su oro tarša ir visuomenės sveikatos problemomis.

Ląstelė – mažiausia organizmo dalelė.

Tyrimas

  1. Siūloma tirti bent dviejų skirtingų rūšių samanų lapus (žr. Priedą). Mokiniams išdalijamos Petri lėkštelės su samanų pavyzdžiais. Samanų lapai apžiūrimi pro lupą, apibūdinama jų forma ir spalva.
  2. Gaminami tiriamų samanų lapų preparatai. Pincetu atskiriamas lapas ir dedamas į vandens lašą ant objektinio stiklelio. Uždengiama dengiamuoju stikleliu. Vandens perteklius nuvalomas popierine servetėle.
  3. Preparatai stebimi pro mikroskopą. Matomi vaizdai nufotografuojami arba pavaizduojami biologiniu piešiniu. Pažymima ląstelės sienelė, citoplazma, chloroplastai.
  4. Matomos ląstelės dalys susiejamos su jų atliekamomis funkcijomis.
  5. Padaroma tyrimo išvada.

Nuolatinių magnetų tyrimas.

Tyrimo eiga

  1. Mokiniai patikrina, kaip veikia magnetai artinant juos vieną prie kito įvairiavardžiais poliais ir vienavardžiais poliais. Rezultatus aprašo Mokinio veiklos lape.
  2. Mokiniai stebi, kas vyksta su kompaso rodykle artinant magnetą prie kompaso. Rezultatus aprašo Mokinio veiklos lape.
  3. Naudodami magnetus ir plokšteles iš plokštelių rinkinio magnetizmui demonstruoti mokiniai patikrina, kurias medžiagas magnetas traukia, kurių – ne. Rezultatus aprašo Mokinio veiklos lape.
  4. Ant popieriaus lapo mokiniai paberia geležies drožlių. Lapą su geležies drožlėmis padeda ant magneto (magnetas po popieriaus lapu). Stebi, kas vyksta, rezultatus aprašo ir pavaizduoja brėžinyje Mokinio veiklos lape.
  5. Mokiniai keičia po popieriaus lapu esančio magneto padėtį. Stebi, kas pakito, tai aprašo ir pavaizduoja brėžinyje Mokinio veiklos lape.
  6. Mokiniai, naudodamiesi kompasu ir magnetais, nustato, kur yra į popierių suvyniotas magnetas, nustato ir pažymi jo polius: į geležį kompaso rodyklė nereaguoja, o magnetai ją traukia; į magnetą kompasas reaguoja, be to, skirtingai reaguoja į jo polius.
  7. Mokinio veiklos lape pažymi šiaurinį ir pietinį magneto polius, kuriuos nustato kompasu. Gautus rezultatus patikrina su nuolatiniu magnetu.
  8. Suformuluojama tyrimo išvada.